 |
Straipsniai
Praradus šlapimo pūslės kontrolę pasireiškia nevalingas, nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas ir tai vadinama šlapimo nelaikymu. Sveikiems žmonėms yra nesudėtinga valdyti šį procesą, tačiau jei esama kokių nors sveikatos ar psichologinių problemų, kartais su šia bėda tenka gyventi ilgus metus. Jei tai vyrą itin vargina, jei jis labai dėl to išgyvena psichologiškai, ilgainiui šis nemalonus dalykas gali netgi tapti sunkios nervinės ligos priežastimi. Šlapimo nelaikymo vyrams PRIEŽASTYS:
Šlapimo nelaikymas (inkontinencija) yra nevalingas, nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas. Moterys dvigubai dažniau nei stiprioji lytis patiria šlapimo nelaikymą. Kaip skelbia atlikti tyrimai, maždaug kas antra 50-ies metų sulaukusi (ypač fizinio krūvio metu), kas šešta 30-ies metų pagimdžiusi moteris ir net 30–60 proc. dailiosios lyties atstovių nėštumo metu vargina šlapimo nelaikymas. O štai beveik 80 proc. 80-ies metų senjorių taip pat patiria šį sutrikimą. Dalis tokių negalavimų yra pagydomi medikamentais ar chirurginiu būdu, kiti yra išliekamosios vertės. Tačiau visuomet šlapimo nelaikymas sukelia higieninių, psichologinių, sveikatos problemų. Šlapimo nelaikymo moterims PRIEŽASTYS:
Šis negalavimas yra itin dažnas moterų tarpe. Iš visų dailiosios lyties atstovių, kurios patiria silpnesnį ar stipresnį šlapimo nelaikymą, tik 10 proc. būna negimdžiusios. Kas penkta - šešta 30-ies metų bent vieną vaiką pagimdžiusi moteris skundžiasi dėl šlapimo nelaikymo. Medikai patvirtina teoriją, kad kuo daugiau kartų moteris gimdo, tuo didesnė tikimybė, jog ji turės šlapimo sulaikymo sutrikimų.
Visuomenėje įprasta manyti, kad šlapimo nelaikymas naktį būdingas tik mažamečiams ar vyresnio amžiaus vaikams, tačiau tai vargina ir suaugusius žmones. Naktinis šlapimo nelaikymas – enurezė – yra nevalingas šlapimo išsiskyrimas naktį. Paskaičiuota, jog kas penktas 5 metų vaikas, 12-kos metų — kas dešimtas bei vienas iš 100 suaugusiųjų naktį negali sulaikyti šlapimo ir pabunda drėgnoje lovoje.
Žvynelinė, dar kitaip vadinama psoriazė, yra lėtinė ir uždegiminė, laikas nuo laiko pasikartojanti odos liga, tačiau kartais pažeidžianti ne tik odą, bet ir nagus ar sąnarius. Sužinojęs šią diagnozę ligonis suvokia, kad teks šiek tiek kitaip gyventi nei visiems, tačiau nusiminti nevertėtų – žvyneline serga apie 100 milijonų žmonių visame pasaulyje ir galbūt kasdien sutinkamas ja sergantis žmogus, tačiau to net nežinoma. Dažniausiai susergama vėlesniu paauglystės periodu arba trečiame gyvenimo dešimtmetyje, tačiau nė vienas nesame apsaugotas nuo šios ligos bet kuriuo metu. Ištirta, kad ši liga dažnai gali būti paveldėta.
Gydymas yra individualus ir labai priklauso nuo ligos stadijos, vietos, išplitimo, ligonio amžiaus bei kitų ligų. Taigi savarankiškai imtis žvynelinės gydymo nereikėtų – ją būtinai turi prižiūrėti gydytojas, atlikti tyrimus ir pagal juos rekomenduoti atitinkamą gydymą. Lengvesnė žvynelinės forma gydoma vietiškai, vitaminu D, ultravioletiniais spinduliais ir kt., o štai esant sunkesnei būklei skiriamas sisteminis gydymas. Nors žvynelinė ir visą gyvenimą trunkanti, ir nepagydoma liga, tačiau detaliau susipažinus su jos požymiais, žinant eigą, paūmėjimus ir pagerėjimus, gydymosi būdus bei rizikos veiksnius, su ja įmanoma susigyventi. Žvynelinė nėra toks „siaubas“, apie kokį susidariusi visuomenės nuomonė – ji tikrai nėra infekcinė ar užkrečiama, tad sergantįjį galima ir apkabinti, ir su juo sveikintis.
Tai dėl alergijos ar kažkokių kitokių priežasčių atsiradęs odos sudirginimas ar netgi dėl to kilęs uždegimas. Šitokį odos suerzinimą gali sukelti higienos ar kosmetikos priemonės, kai kurie maisto produktai, dulkių erkutės ir kt. Skiriami šie dermatito tipai:
Sausai, jautriai, dermatito pažeistai odai reikalingas nuolatinis, kasdienis rūpinimasis ja. Juk net menkiausias alergenas, esantis kosmetikoje ar paprastame muile gali dar daugiau suerzinti jau sudirgusią odą, o atrasti to paūmėjimo priežastį gali būti labai sunku. Tad pirmiausia, jei jau gydytojas nustatė dermatitą, būtina gydytis jo paskirtomis medicininėmis priemonėmis ir tuo pačiu nepakenkti gijimo procesui kasdienine odos priežiūra. |
2020 © Vilandra